2019

Kristina Buožytė

Vitalijus Žukas

OKTA

Lietuva

Filmo autorių sumanymas M. K. Čiurlionio kūrinius rodyti per virtualios realybės šalmus padeda naujai ir netikėtai pažvelgti į didžio menininko kūrybinį palikimą. Tarp darbų, kuriuos projektui muziejuje paskolino Čiurlionio namai Vilniuje – „Aukuras“, „Saulės pasveikinimas“, „Žinia“, „Ramybė“, „Miesto preliudas“.
„Mintis sukurti virtualios realybės animacinį filmą atėjo iš pavydo, – sako režisierė K. Buožytė. – Tuo metu, kai pradėjau galvoti apie M. K. Čiurlionį, pamačiau virtualiai platformai pritaikytą dailininko Vincento van Gogho paveiksą „Naktinė kavinė“ („The night cafe“). Darbas sulaukė daug dėmesio internete. Netrukus panašiai buvo pristatyta ir Salvadoro Dali kūryba. Man pasidarė pavydu: juk mūsų M. K. Čiurlionis irgi galėtų būti šalia šių dailininkų! Puikiai tiktų! Buvo smalsu, kaip man, menininkei, pavyks išnaudoti virtualios realybės galimybes.“
K. Buožytė sako, kad ir jai, ir kūrybos prodiuseriui Vitalijui Žukui filmas „Angelų takais“ buvo eksperimentas, visiškai nauja meno forma. Menininkams, pasirinkusiems neįprastą kūrybos kelią, teko išradinėti dviratį. Tačiau tai, anot režisierės, buvo labai įdomi patirtis: „Stačia galva nėrėme į M. K. Čiurlionio kūrybą, siekėme perprasti dailininką, jo paveikslus. Ieškojome atsako, ką jis reiškia mums, kūrėjams, o kartu eksperimentavome su nauja medijos forma.“ Pasak K. Buožytės, „Angelų takais“ skirti ne tik jaunajai kartai, filmą mielai žiūri ir vyresni žmonės. Kinijoje, o ir Vokietijoje, Vysbadene, lietuvių kūrinys daugiausia dėmesio sulaukė iš vyresnio amžiaus žiūrovų. „Kurdami „Angelų takus“ siekėme perteikti M. K. Čiurlionio darbus ir dailininko pasaulėjautą, – aiškina K. Buožytė. – Norime, kad menininko kūriniai netaptų tik žaidimų aikštelės fonu, atrakcija. Juk projektas alsuoja M. K. Čiurlioniu! Ji, dailininką ir kompozitorių, mes vadiname vienu multimedijos pradininkų – jis tapė, rašė tekstus, kūrė muziką. Aprėpė didžiulį pasaulį…“
Virtualios realybės filme „Angelų takais“ panaudota apie penkiasdešimt M. K. Čiurlionio paveikslų, skamba kūrėjo simfoninė poema „Jūra“, fuga „Pasaulio sutvėrimas“, taip pat – Mindaugo Urbaičio „Ramybė“. Filmas jau įvertintas keliais tarptautiniais apdovanojimais; tarp jų – „Lumen Prize“, „GoEast IFF–Honorable mention“.

2018

Autorės – Marija ir Natalija Pečiatnikovos

Germany

„Pabaltys“ – tai 20 minučių animacinis filmas ir jį papildanti instaliacija, sudaryta iš piešinių, kadruočių, kt. Tai jautrus filmo autorių, sesių dvynių Marijos ir Natalijos Pečiatnikovų, grįžimas į savo vaikystę – kaimelį Ignalinos miškuose netoli Palūšės. Nuo mažų dienų kiekvieną vasarą mergaitės su tėvais ir seneliais iš tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) atvažiuodavo atostogauti į Pabaltį – penkių namų kaimą, kuriame gyveno tik Mačiuliai…
„Tai buvo nuostabūs laikai. Tarp kerinčios gamtos, gerumą dalijančių vietos žmonių ir… menininkų, – pasakoja Natalija. – Tie menininkai buvo tėvo, kino studijos „Lenfilm“ filmų direktoriaus, bičiuliai – dailininkai, poetai… Nežabotos fantazijos žmonės, kaimelyje rengė parodas, koncertus, spektaklius. Įstabios vasaros Pabaltyje padarė mums didžiulę įtaką, didžia dalimi lėmė profesijos pasirinkimą. Vaikystės prisiminimai ir pojūčiai lydi mus ir dabar. Kur bebūtume, net Norvegijoje, susižavėjusios sakome, kad „gražu kaip Lietuvoje“… Lietuva ir menas mums neatsiejami dalykai. Lietuvos vasaras – suvokiame kaip laisvės ir kūrybos laboratorijas“.

„Prieš dvejus metus mirė tėvas. Kai radome jo mėgėjiška kamera Lietuvoje filmuotų juostų, suvokėme, kad privalome kažkokiu būdu jas panaudoti – įamžinti tėvo atminimą, savo vaikystės potyrius ir neblėstančią tų dienų aurą, – apie animacinio projekto sumanymą kalba Marija. – Po trisdešimties metų atvykome į Lietuvą, nusigavome iki Ignalinos, Palūšės. Ten niekas apie Pabaltį negirdėjo, sakė, kad kaimo, matyt, nebėra. Bet į mūsų paieškas įsijautė vienas vietos gyventojas, – jis rado kelią. Kai įvažiavome į Pabaltį, pamatėme visiškai nepasikeitusį vaizdą. Prie namo, kuriame gyvendavome, stovėjo mašina, iš kiemo išbėgo šuo. Išėjo vyriškis, pamatė mus ir sušuko: „Tai – mūsų dvynukės!“. Tas žmogus – Kazimieras Mačiulis, Jono sūnus, senelio Edvardo anūkas, tądien atsitiktinai buvo atvykęs į kaimą iš Kauno…“

2018

Zoey Lin - Creator and Director

Kun Xia - VR Creative Director

USA

Initially the audience witnesses evocative gestural performance animation of the main character, “Fish Bone Queen,” giving away precious gifts from her own body. Upon entering the virtual reality environment, the viewer is immersed in a living bodyscape. This idea mirrors the perceived natural world and fluctuations in human relationships.

2018

Director Katie Steed

UK

A short film to raise awareness for Voicing CSA and The Truth Project, a charity that works to help adult survivors of child sexual abuse find their voice.

2019

Director Katie Steed

UK

What would you do if you were being followed by a monster? A short film for Domestic Abuse Volunteer Support Services (DAVSS), who support women & men experiencing domestic abuse.

2019

Director Ilja Bereznickas

MB „Danas Bereznickas“

Lithuania

About bees, the use of pesticides in gardens and the endless amounts of food being thrown away.

2019

Director Ilja Bereznickas

MB „Danas Bereznickas“

Lithuania

About palm oil and deforestation in Indonesia. "In order to have palm oil, we are cutting down forests." About discarded food.

2019

Director Ilja Bereznickas

MB „Danas Bereznickas“

Lithuania

A land where water is particularly expensive. Green bean cultivation in Kenya. How Long Will Water Be Enough?